Storsatsning på social innovation

Mötesplats Social Innovation, MSI skalas upp och etableras över hela landet. Luleå tekniska universitet, Jönköping University, Malmö universitet, Stockholms universitet, Umeå universitet och Örebro universitet är huvudparter för etableringen som genomförs med stöd av Vinnova, Sveriges innovationsmyndighet. Plattformen ska öka kunskapen och skapa mötesarenor för att främja social innovation, socialt entreprenörskap och socialt företagande.

De sex lärosätena kommer att vara värdar för regionala noder som samlas under namnet MSI. MSIs nationella arbete i Malmö ska få vidare kraft och spridning genom fysisk närvaro även i Stockholm. Uppbyggnad och utveckling av kunskapsplattformen engagerar regioner, företag, innovationsfrämjare, lärosäten, kommuner, idéburna organisationer, myndigheter och andra värdefulla aktörer för områdets utveckling. Arbetet i kunskapsplattformen kommer fokusera på att identifiera behov av ny kunskap kring området social innovation, dela och sprida viktig kunskap och information, koppla an till forskning och generera möjligheter för utövare och potentiella utövare inom fältet att mötas och driva området framåt.

Utveckla metoder och verktyg

Att generera och dela kunskap är lärosätenas kärnverksamhet. Samverkan med andra aktörer är en viktig del i lärosätenas uppdrag och det är också av stor vikt att utveckla metoder och verktyg som skapar förutsättningar för att realisera fler sociala innovationer.
Kunskapsplattformens nationella styrgrupp består av medlemmar från respektive lärosätes ledning som ser etableringen som en viktig del i lärosätenas kärnverksamhet och samverkansuppdrag.

– Att sex svenska universitet nu kraftsamlar ger såväl regional förankring som god potential till nationell förstärkning.  Malmö universitet och MSI fyller redan idag en viktig funktion på den nationella arenan och mötesplatsen blir med detta projekt mer regionalt närvarande vilket är positivt. Det finns också kapacitet att skapa internationell uppkoppling och attraktionskraft och att göra ett betydande bidrag till regeringens strategi för sociala företag och bidra till att Sverige når målen i Agenda 2030. Kunskapen som nu genereras ska komma till nytta hos relevanta aktörer såsom regionalt utvecklingsansvariga, innovationsfrämjare och myndigheter, säger Judit Wefer, programledare på Vinnova.

Långsiktigt arbete

Den nationella kunskapsplattformen ska även utgöra en kontaktyta för internationella aktörer som vill samverka med Sverige för utveckling av social innovation. Lärande, experimenterande, påverkan och att skapa mötesarenor blir en viktig del i kunskapsplattformens långsiktiga arbete.

– För Luleå tekniska universitet är projektets huvudsakliga mål är att etablera en regional kunskapsplattform för social innovation i Norrbotten, i samverkan mellan aktörer inom akademi, näringsliv och samhälle, säger Marita Holst, strateg på universitetets innovationskontor och projektledare för etableringen av den regionala noden.

Norrbotten är på många sätt en socialt innovativ region, med nytänkande lösningar i både stad och glesbygd för ett inkluderande arbetsliv, tillgänglig samhällsservice, och livaktigt kulturliv, menar hon.

– Luleå tekniska universitet var tidigt ute med frontforskning och samverkan inom området, vilket lett till nya kunskaper, metoder och kontakter för regionens innovatörer och innovationsfrämjare, samt satt universitetet på kartan i hela landet. Vi bygger vidare på detta och skapar en hållbar kunskapsplattform för social innovation i regionen.

Författare:

Marita Holst, Projektledare

Telefon:0920-492289
Organisation:LTU Innovation, Verksamhetsstöd
Källa: https://www.ltu.se/ltu/Samverkan/Nyheter/Storsatsning-pa-social-innovation-1.184174
|

Vaikuttavuuden bootcamp- ohjelma 2019 (Impact bootcamp for Finnish social enterprises)

Finnish Innovation Fund Sitra organizes impact bootcamps for Finnish social enterprises during spring 2019. Bootcamps are a continuation program for previous year’s impact accelerators.

The programs consists of 3 workshops:

  • Basics of impact  – Feb 28th
  • Measuring impact – March 28th
  • Impact-driven business development – May 5th.

Workshops are held in Finnish.

Ask for more info from Sitra specialist Anna-Maija Aalto.

|

3 business model options for an impact start-up, explained

You have an idea for an impact business, but don’t quite know how to take it forward?

CauseArtist  has compiled a nice article that explains, with examples, how you can use

  1. Non-profit model
  2. For-profit social enterprise model, or
  3. Cooperative model

for taking your idea forward.

Read the  original article: What Social Impact Business Model is Right for My Startup?

 

 

 

| |

SOCIALINIS VERSLAS KAIME. SOCIALINIO VERSLO GAIRĖS

Socialinis verslas (angl. social entreprise) – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Pagal socialinio verslo gaires remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa:

Nevyriausybinių organizacijų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

socialinio verslo veiklos komerciniu pobūdžiu, t .y. nuolatinių pajamų iš komercinės veiklos turėjimu, siekiu būti tvariu bei save išlaikančiu ir komercine veiklą naudoti kaip įrankį socialiniams/visuomeniniams tikslams pasiekti;

·       socialiniam verslui daroma rinkos pokyčių ir nuolat atsirandančių galimybių įtaka;

·       kliento, perkančio socialinio verslo kuriamas prekes ir/ar teikiamas paslaugas, užsitikrinimu (nereiktų painioti su tikslinei grupei teikiamomis prekėmis ir/ar paslaugomis);

·       verslo ilgalaikiu planavimu (būdingas ne projektinis, susijęs su trumpalaikiu finansavimu, o 3-5 metų verslo plėtros planavimas).

 

Tradicinio verslo ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo aiškiu ne tik komercinio, bet ir socialinio tikslo turėjimu, kurie yra vienodai svarbūs;

·       didesnėmis socialinio verslo pradžios išlaidomis norint pasiekti savo socialinius įsipareigojimus jau nuo verslo pradžios;

·       įvairialype socialinio verslo finansavimo sandara, susidedančia iš pardavimų pajamų, komercinių sutarčių, projektinio bei valstybės finansavimo;

·       socialinio verslininko motyvacija panaudoti organizacijos potencialą socialiniam poveikiui pasiekti;

·       sunkesniu prieinamumu prie tradicinio verslo investicinių priemonių, tokių kaip nuosavo kapitalo finansavimas ar banko paskolos;

·       dėl itin plataus spektro suinteresuotųjų šalių, tikėtina, didesne politine ir biurokratine įtaka socialinio verslo plėtros procese;

·       rizikos vengimu, kai dėl savanoriškos tarybos vadovavimo socialiniam verslui stengiamasi priimti mažiau rizikingus strateginius verslo sprendimus;

·       menkesne finansine investuoto kapitalo grąža;

·       didesniu teigiamu pamatuojamu socialiniu poveikiu visuomenei;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinei misijai įgyvendinti;

·       inovacijų kūrimu ir jų neapmokestinimu/nepatentavimu, siekiant, kad jos plistų kuo plačiau ir būtų pasiekta kuo didesne socialinė nauda.

 

Socialinių įmonių ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       didesniu socialinio verslo teigiamu socialiniu poveikiu visuomenei, kai tuo tarpu socialinėse įmonėse skatinama tik darbo integracija, kai suteikiamos darbo vietos tik nepalankioje darbo rinkos padėtyje atsidūrusiems piliečiams;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinės misijos įgyvendinimui.

 

Įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·         tikslo skirtumais: socialinio verslo pirminis tikslas – tai teigiamas ir pamatuojamas socialinis pokytis, kuriam įgyvendinti yra skiriamas uždirbtas pelnas, o socialiai atsakingo verslo pirminis tikslas išlieka kaip ir tradiciniame versle – uždirbti pelną įmonės savininkams, savanoriškai prisiimant įgyvendinti papildomus socialinius, aplinkosaugos, verslo skaidrumo aspektus daugiau nei to paprastai reikalauja teisės aktai. Akcentuojamas atsakingas pelno siekimas, todėl socialiai atsakingas verslas nesiekia sumažinti pelno siekimo tikslo.

 

Viešųjų įstaigų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo nepriklausomumu, kai socialinio verslo steigėjais negali būti valstybės ar savivaldybės institucijos;

·       aiškiu ir pamatuojamu socialinio verslo tikslu ir poveikiu tikslinės veiklos naudos gavėjų grupėms.

Europos Komisija mano, kad socialinio verslo plėtra turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tiek tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis galimybėmis.

Įvertinant jau įgyvendinamų socialinio verslo iniciatyvų Lietuvoje sėkmingumą, jų plėtros potencialą ir valdžios ketinimus skatinti socialinio verslo plėtrą, matyti, kad perspektyvos socialiniam verslui yra didelės. Sudarant sąlygas socialinio verslo plėtrai, jo skatinimui, panaudojant Europos Sąjungos finansines priemones, Lietuvos kaimo regionuose atsirastų daugiau galimybių ir inovatyvių būdų ne tik spręsti kylančias socialines problemas, bet ir sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus.

Socialinis verslas kaime

KOKIUS VERSLO MODELIUS TAIKANT GALI BŪTI PLĖTOJAMAS SOCIALINIS VERSLAS?

Įgyvendinant pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą remiamas priemones, socialinis verslas gali būti vykdomas pagal vieną ar kelis modelius:

Socialinio verslo subjekto veiklos modelis Vykdoma ekonominė veikla:
IŠORINIS nėra tiesiogiai susijusi su teigiamu socialiniu poveikiu, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant gauti teigiamą socialinį poveikį ir socialinė veikla vykdoma nuolatos;
INTEGRUOTAS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.);
ĮTERPTINIS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Kitaip tariant, vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos).

KOKIE SOCIALINIO VERSLO KRITERIJAI IR JŲ ATITIKČIAI KELIAMI REIKALAVIMAI TAIKOMI SOCIALINIO VERSLO VYKDYTOJAMS?

Kriterijai ir jų atitikčiai keliami reikalavimai:
1.     PAGAL SAVO ĮSTATUS AR KITĄ ĮSTATYMO NUSTATYTĄ JURIDINIO ASMENS STEIGIMO DOKUMENTĄ VYKDOMA NUOLATINE EKONOMINE VEIKLA SIEKIAMA PAGRINDINIO TIKSLO – IŠMATUOJAMO TEIGIAMO SOCIALINIO POVEIKIO
A. Juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1. kokia (-ios) numatoma (-os) vykdyti ekonominė (-ės) veikla (-os) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.) (negali būti įrašyta, kad juridinis asmuo užsiims visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla);

2. tikslinė (-ės) grupė (-ės);

3. socialinio poveikio tikslas, įvardijant socialinę problemą, kurią siekiama spręsti;

4. pagrindinė (-ės) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas socialinis poveikis.

B. Socialinio poveikio pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos  priemones galima siekti šiose srityse:

1. užimtumo skatinimo;

2. sveikatos apsaugos;

3. švietimo;

4. prevencijos įvairiose srityse.

C. Papildomo (-os) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas papildomas socialinis poveikis:

1. pagrindinių ūkio šakų (pvz.,: transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio paslaugų, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas;

2. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas;

3. biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

4. gyvūnų globa;

5. kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas;

6. pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;

7.  žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas ar kt.

D. Vykdydamas socialinį verslą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio, socialinio verslo subjektas turi:

1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;

2. socialiniam verslui pradėti ar plėtoti suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamam socialiniam poveikiui siekti ar didinti;

3. socialinio verslo pripažinimo fakto (suteikus paramą) nenaudoti nesąžiningai konkurencijai.

2.    GAUTAS PELNAS REINVESTUOJAMAS PAGAL IŠ ANKSTO APIBRĖŽTAS PELNO PASKIRSTYMO PROCEDŪRAS IR TAISYKLES, KAD BŪTŲ PASIEKTI PAGRINDINIAI IR PAPILDOMI SOCIALINIO VERSLO TIKSLAI BEI RODIKLIAI
A. Vidaus dokumente  aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio procedūra, nurodant:

1.  kokia pelno dalis yra skiriama;

2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3. kokiu dokumentu įforminamas pelno paskirstymas;

4. parengiama pelno lėšų paskirstymo ir sąsajų su numatytais socialinio poveikio tikslais ir rodikliais lentelė, kuri yra laikoma dokumento dėl pelno paskirstymo priedu ir gali būti tikslinama, keičiama tokia pat tvarka, pagal kurią buvo patvirtinta;

5. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno paskirstymo dokumentas su visais priedais, adresas.

B. Tuo atveju, jeigu galimi socialinio verslo naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir tikslinę grupę atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra.
C. Gautas pelnas paskirstomas (reinvestuojamas) laikantis reikalavimų:

1. kai socialinį verslą vykdo viešieji juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos vykdymo gautas pelnas (100 proc.);

2. kai socialinį verslą vykdo privatūs juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama ne mažesnė kaip 80 proc. iš ekonominės veiklos vykdymo gauto pelno dalis;

3. visi tinkami socialinio verslo vykdytojai, vykdydami nuolatinę ekonominę veiklą, nurodytą juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir (arba) siekdami išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, daugiau nei 50 proc. pajamų turi gauti iš ekonominės veiklos. Gauta parama, labdara, dovanos, dotacijos, lėšos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto konkurso ir (arba) ne konkurso būdu, skirtos konkretiems projektams finansuoti, negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos.

3.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA VALDOMAS ATSKAITINGAI IR SKAIDRIAI, ĮTRAUKIANT Į VALDYMĄ SUINTERESUOTUOSIUS SUBJEKTUS AR JŲ TEISĖTUS ATSTOVUS, KURIEMS DARO POVEIKĮ VYKDOMA VEIKLA
A. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:

1. informacija apie nustatytą darbo užmokestį konkrečiai (-ioms) pareigybei (-ėms);

2. informacija apie padarytas investicijas ir kokią pajamų dalį sudaro socialinio verslo (subjekto) sąnaudos;

3. informacija apie planuojamus ir vykdomus pirkimus;

4. informacija apie gautą paramą, labdarą, dotacijas, kitokią pagalbą ir įgyvendinamus projektus;

5. informacija apie galimybes dalyvauti socialinio verslo veikloje, projektuose ir (arba) galimybes savanoriauti.

B. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į valdymą tvarka, vadovaujantis demokratinio valdymo ir partnerystės principais:

1. nurodoma, kokios organizacijos, institucijos dalyvauja valdyme, priima sprendimus;

2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas, jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia. Privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina tinkamą suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;

3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į socialinio poveikio planavimą, stebėseną ir matavimą.

4.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA NEPRIKLAUSOMAS NUO VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI ĮSTAIGŲ, VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ
A. Socialinio verslo subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų.
B. Viešųjų juridinių asmenų vykdomame socialiniame versle (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti savivaldybių ar valstybės institucijos, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Tokiu atveju, jeigu savivaldybės ir (arba) valstybės institucijos dalyvauja socialiniame versle steigėjų ar dalyvių teisėmis, jų dalyvavimo būtinybė, poreikis turi būti aiškiai pagrįsti.
C. Socialinis verslas gali turėti partnerių, tokiu atveju santykiai tarp partnerių aptariami partnerystės (bendradarbiavimo) arba jungtinės veiklos sutartyje, kurioje negali būti numatyta socialinio verslo savarankiškumą varžančių nuostatų.

 KAIP MATUOJAMAS SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIS POVEIKIS?

 Socialinio poveikio numatymas, jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo socialinio verslo sąlyga.

Socialinio verslo vykdytojai:

  • turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą;
  • gali pasirinkti papildomus socialinio poveikio rodiklius (papildomiems socialinio poveikio efektams matuoti). Papildomų rodiklių pasiekimams netaikoma kontrolė, jie yra reikalingi socialinio poveikio istoriniams duomenims kaupti ir socialinio verslo efektyvumui didinti;
  • turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.);
  • turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz.,: priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).

ŠALTINIS: https://ismanuskaimas.lt/socialinis-verslas-kaime-kulturine-veikla-kaime/

Fotografija: http://invega.lt/lt/parengtas-socialinio-verslo-gidas/

Study “Social entrepreneurship mind-set”

Social entrepreneurs, agents of change, with the desire to make the World a better place for all of us to live in.

Nowadays, it is “trendy” to be a social entrepreneur and their work is gaining the attention on the national and international levels. But what is it that drives social enterprises to succeed? Is it the desire to make a world a better place? Is it the business opportunity that would also create value for society? Or is it a motivation to improve their own life conditions?

All over the world we see examples of social entrepreneurs creating innovative solutions that are dealing with some of the toughest challenges that we, worlds inhabitants, are facing. Some found solutions to improve hygiene among children by providing affordable soap, some are teaching emotional intelligence and fighting bullying, and some provide homecare and nursing services even in the most developed countries out there. We see new examples coming up in the news every day.

The interest about social entrepreneurship growing rapidly and social enterprises becoming an even more important block in an inclusive labour market, sort of a bridge to pursue social goals of the EU 2020-strategy. Therefore, it becomes more and more important to create a supportive environment for emerging and existing social enterprises. This project aim is to identify mind-set elements, such as different skill sets (competencies), values and motivations that social entrepreneurs have and should obtain, and thereafter provide a knowledge sharing possibility.

Study “Social entrepreneurship mind-set” will not only identify the key mind-set elements that social entrepreneurs should have, but also competencies and skills that are needed to become a sustainable social business that creates an impact. The study will combine information gathered from various educational materials, international studies and a conducted ground research by project partners in their respective countries: Latvia, Lithuania and Sweden.

Tveršana

We have included the following sections in this study:

Overview of current mind-set

Elements, competences and needs

Competence requirements from European commission

Support programs for social entrepreneurs

Case studies

Identification of current pressing needs and gaps in support mechanisms

 

Partners and Authors:

Social innovation centre: Latvia

Anita Stirane

Jevgenija Kondurova

Nordic Association for Social Innovation: Sweden

Charlotte H Carlmark

Louise Weinreder

Ulf Andersson

Skudutiskis academy: Lithuania

Loreta Stelbiene

Nijole Butkeviciene

Nordplus_Adult_RGB_EN

This material is part of the project “Boosting key mindset elements for successful social business development”, co-financed by Nordplus programm “Nordplus Adult”, project identification number NPAD-2017/10203.

Responsible for the content solely publisher/presenter; it does not reflect the views of Danish Agency for Science and Higher education, the Administrator of Nordplus and any related financial body. Those institutions do not bear responsibility for the information set out in the material.

The European Social Fund Youth Employment Thematic Network visited the ‘So Stay’ work integration enterprise in Gdańsk, Poland. Learn more about their work!

The European Social Fund Youth Employment Thematic Network visited the ‘So Stay’ work integration enterprise in Gdańsk, Poland on 21 February 2018. This animated film describes the problem of unemployment among young care leavers, and how this hotel enterprise addresses it.

 

This content is delivered to you in the framework of the SEBS2 project co-funded by the Erasmus+, as our aim is to popularize social business and social entrepreneurship in the Baltic Sea Region.

https://europa.eu/!Fv36yk

 

 

Get to know the ‘So Stay’ work integration enterprise in Gdańsk, Poland.

https://youtu.be/nfDPB6hgrVY

Get to know the ‘So Stay’ work integration enterprise in Gdańsk, Poland. This animated film describes the problem of unemployment among young care leavers, and how this hotel enterprise addresses it.

 

This content is delivered to you in the framework of the SEBS2 project co-funded by the Erasmus+, as our aim is to popularize social business and social entrepreneurship in the Baltic Sea Region.

How are EU policies and programmes supporting social entrepreneurs?

What has the EU got to do with social enterprise? How are EU policies and programmes supporting social entrepreneurs – and how can they make the most of these opportunities?

 

This content is delivered to you in the framework of the SEBS2 project co-funded by the Erasmus+, as our aim is to popularize social business and social entrepreneurship in the Baltic Sea Region.

 

https://youtu.be/f8LUtMZqpHY

The future is social entrepreneurship by Kerryn Krige TEDx

This content is delivered to you in the framework of the SEBS2 project co-funded by the Erasmus+, as our aim is to popularize social business and social entrepreneurship in the Baltic Sea Region.

 

If we are truly to see social and economic change happening in the world, we have to embrace the wealth of possibilities in the counter-intuitive partnership between for-profit and not-for-profit. Kerryn heads the Network for Social Entrepreneurs at the Gordon Institute of Business Science, which focuses on achieving both social and economic change through social enterprise. She has worked in the social sector since 2001 with numerous UK charities, and began her career as a journalist for business news channel Summit TV. She holds a Masters in Development Studies.

Together with journalist Gus Silber, she co-authored the ‘The Disruptors,’ the book that inspired the theme for this event. Kerryn teaches social enterprise at GIBS and writes regularly on the topic.

This talk was given at a TEDx event using the TED conference format but independently organized by a local community. Learn more at http://ted.com/tedx

https://youtu.be/mx9MEuxoWn0

 

What is the difference? Social entrepreneurship vs traditional entrepreneurship

Looking at the differences between Business Entrepreneurship and Social Entrepreneurship. Specifically transactional solutions versus Transformational leadership and emotional intelligence. And we talk about the challenges in measuring the true value, ROI and financial impact of Social Entrepreneurship.

 

This content is delivered to you in the framework of the SEBS2 project co-funded by the Erasmus+, as our aim is to popularize social business and social entrepreneurship in the Baltic Sea Region.

 

https://youtu.be/Mh1rXR40hyk