|

New training material for social entrepreneurs have been prepared in Lithuanian

The project “Empowering Women from Ethnic Minorities through Social Business Enterprises” (EMwoSE) aims to increase the employment of women from ethnic minorities by providing them with the knowledge, practical skills and counseling needed to engage in the world of social business enterprises.

To achieve this ambitious goal, the EMwoSE project team took into account the barriers that a woman potentially faces in difficult circumstances: current employment conditions, skills gaps, psychological and cultural barriers.

The project modules provide both theoretical information and useful links to the required digital tools and videos.

At the end of each module, you will find a short test to test the knowledge gained during the modules, as well as practical advice that will allow you to test the theoretical part of the modules in practice.

Topics covered during the course:

1. The concept of a social business enterprise
2. Starting your own business
3. Marketing and communication
4. Personal business management
5. Financing
6. Networking
7. Sustainability

During the course, tests are performed to consolidate knowledge.

The curriculum is designed in such a way that your practical skills are developed on the basis of the acquired theoretical knowledge: practical examples are analyzed, interesting tasks are performed.

Note. The material was developed during the Erasmus + project “Empowering Women from Ethnic Minorities through Social Enterprise” (EMwoSE), so the course is free but does not have a tutor. Project partner in Lithuania – Public Institution Innovation Office.

The start date, time and intensity of the courses depend on your abilities and needs.

Below is the text in Lithuanian with the link to the training materials:

https://mokymaipro.lt/listings/emwose-socialinis-verslumas

Projekto „Moterų iš etninių mažumų įgalinimas per socialinio verslo įmones“ (EMwoSE) tikslas – padidinti moterų iš etninių mažumų užimtumą, suteikiant joms žinias, praktinius įgūdžius ir konsultacijas, reikalingas norint įsitraukti į socialinio verslo įmonių pasaulį.

Siekdama šio ambicingo tikslo, EMwoSE projekto komanda atsižvelgė į kliūtis, su kuriomis potencialiai susiduria sudėtingomis sąlygomis gyvenanti moteris: dabartinės įsidarbinimo sąlygos, įgūdžių spragos, psichologinės ir kultūrinės kliūtys.

Projekto moduliuose pateikiama tiek teorinė informacija, tiek ir naudingos nuorodos į reikalingas skaitmenines priemones ir vaizdo įrašus.

Kiekvieno modulio pabaigoje rasite trumpą testą, kad galėtumėte pasitikrinti modulių metu įgytas žinias, taip pat praktinius patarimus, kurie leis teorinę modulių dalį išbandyti praktiškai.

Kurso metu nagrinėjamos temos:

1. Socialinio verslo įmonės samprata
2. Nuosavo verslo įkūrimas
3. Marketingas ir komunikacija
4. Asmeninio verslo valdymas
5. Finansavimas
6. Tinklų kūrimas
7. Tvarumas

Kurso metu yra atliekami testai žinioms įtvirtinti.

Mokymosi programa yra sudaryta taip, kad įgyjamų teorinių žinių pagrindu būtų vystomi Jūsų praktiniai gebėjimai: nagrinėjami praktiniai pavyzdžiai, atliekamos įdomios užduotys.

Pastaba. Medžiaga sukurta Erasmus+ projekto „Empowering Women from ethnic minorities through Social Enterprise“ (EMwoSE) metu, todėl kursas yra nemokamas, tačiau neturi kuruojančio lektoriaus. Projekto partneris Lietuvoje – VšĮ Inovacijų biuras.

Kursų pradžios data, užsiėmimų laikas ir intensyvumas priklauso nuo Jūsų galimybių ir poreikių.

MOKYMO MODULIS Socialinių verslininkų kompetencija ir mąstysena
| | |

MOKYMO MODULIS Socialinių verslininkų kompetencija ir mąstysena

Verslininkai biznio pasaulyje veikia kaip varikliai, panaudodami inovacijas, kurios skatina ekonominę pažangą. Nors socialiniai verslininkai yra asmenys, kurie pripažįsta socialinę problemą ir naudojasi verslumo principais, kurdami ir valdydami socialinius pokyčius, tačiau be įgūdžių ir atitinkamų kompetencijų tiems, kurie nori tapti socialiniu verslininku, sunku pasiekti savo tikslus sprendžiant socialinę problemą.

Šis mokymo modulis skirtas daugiausia suaugusiųjų mokytojams, socialiniams verslininkams ir asmenims, norintiems tapti tokiais. Mokymo modulis, skirtas efektyviam suaugusiųjų mokymo metodui, suteikia galimybę išbandyti gebėjimą įvertinti asmenines kompetencijas, kurios reikalingos sprendžiant socialines problemas.

Projekto partneriai – trys tarptautinės patirties turinčios organizacijos (LV, LT, SE), dirbančios suaugusiųjų mokymo srityje, sutelkdamos išteklius, yra svarbi suaugusiųjų mokymo metodų kaitos platforma.

Šį bendrą suaugusiųjų mokymo modulį atliko trys partneriai ((Socialinių inovacijų centras -LV, Skudutiškio akademija (LT) – LT, Šiaurės šalių socialinės inovacijų asociacija (SE-NordicASI) -SE) pagal „NORDPUS“ projekto projektą „ Svarbiausių mąstysenos elementų skatinimas sėkmingam socialinio verslo vystymui “

MOKYMO MODULIO Socialinių verslininkų kompetencija ir mąstysena APRAŠYMAS

Poreikis: Siekiant užtikrinti sėkmingą socialinių verslininkų kompetencijų vertinimą, andragogai turi turėti reikiamų įgūdžių, kad sugebėtų padėti, ir jei reikia, gebėti rezultatus įvertinti teisingai.

Mokymo / mokymosi filosofija: Remiasi:

  1. Bendradarbiavimas ir kolegialumas;
  2. Lygybė, kompetencija ir įtrauktis į mokymosi veiklą;
  3. Dalyvio individualumas, savarankiškumas ir dėmesys mokymosi veiklai;
  4. Dalyvis yra reflektuojantis;
  5. Dalyvio įgūdžių, gebėjimų ir žinių tobulinimo akcentavimas.

Trukmė: 12 valandų

Tikslas: Suteikti andragogams papildomų žinių ir įgūdžių, kurie leistų įvertinti socialinių verslininkų kompetencijas.

Tikslinės grupės:

  • andragogai, kurie gali įvertinti žmogaus kompetenciją arba gali padėti vertinti;
  • žmonės, kurie mato socialines problemas ir naudodamiesi verslo įgūdžiais, nori išspręsti šias problemas;
  • socialiniai verslininkai norintys  pasitikrinti savo kompetencijas.

Reikalavimai mokytojams: Aukštasis išsilavinimas; Patirtis, žinios ir įgūdžiaisuaugusiųjų švietimo darbe, dalyko žinios. Tinkami asmeniniai įgūdžiai, nuostatos ir vertybės, grindžiamos pagarba žmogaus orumui ir apsisprendimui, atsakomybė už jų veiksmus.

Mokymo procesui reikalingi ištekliai: Patalpos turi atitikti klausytojų skaičių ir turėti galimybę dirbti grupėse. Kompiuteris, skaidrių demonstravimo projektorius, rašymo lenta su dideliais popieriaus lapais, rašimo reikmenys kiekvienam klausytojui, galimybė naudotis muzika, gera interneto prieiga.

Mokymo metodai: Medžiagos pristatymai, darbas grupėse, individualios užduotys, vertinimas, skirtingi klausimynai.

Dalyvio  įgyti gebėjimai: Kompetencijų vertinimas/ savęs įsivertinimas – gebėjimas vertinti asmens, norinčio pradėti socialinį verslą ar įvertinti socialinio verslininko turimas kompetencijas.

Vertinimas: Mokymo metu įgytos žinios padės dalyviams įvertinti kompetencijas. Andragogai turėtų sugebėti įvertinti, kaip besimokantieji supranta dalyką, besimokančiojo veiklą visą mokymosi procesą.

 

TEMINIS PLANAS

  Temos Teorija Praktika
1. Įvadas į mokymo modulį   1
1.1. Emocinės aplinkos sukūrimas.

Lūkesčiai, taisyklės.
1.2. Mokymo modulio pristatymas.
2. Socialinių verslininkų veiklos ir kompetencijų samprata. 1 2
2.1. Socialinių verslininkų vaidmens analizė.    
2.2. Socialinio verslininko poreikiai ir jų svarba.    
3.  Socialinių verslininkų kompetencijų vertinimas/įsivertinimas. 1 3
3.1.  Socialinio verslo SSGG
3.2.  SSGG analizės apibendrinimas
3.3. SSGG koreliacija su socialiniu poveikiu
4. Asmeninių kompetencijų  vertinimas ir asmeninio tobulinimosi plano rengimas 1 2
4.1. Socialinio verslininko kompetencijų vertinimo/

įsivertinimo metodas.

  
4.2. Socialinio verslininko asmeninio tobulėjimo plano rengimas.  
5. Mokymo modulio apibendrinimas   1
5.1. Refleksija „Spalvingos mintys apie socialinio verslininko mokymąsi“.
5.2. Mokymo apžvalga, sertifikatas, atsisveikinimas
   

VISO

 

 3 9
12

Kiekviename teminio vadovo skyriuje pateksite į atskirą skyrių, kuriame yra skyriaus turinys ir medžiaga, kurią reikia naudoti

1.Įvadas į mokymo modulį

1.1.Emocinės aplinkos sukūrimas. Lūkesčiai, taisyklės

1.2.Mokymo modulio pristatymas

 

2.Socialinių verslininkų veiklos ir kompetencijų samprata

2.1.Socialinių verslininkų vaidmens analizė

2.2.Socialinio verslininko poreikiai ir jų svarba

 

3.Socialinių verslininkų kompetencijų vertinimas/įsivertinimas

3.1.Socialinio verslo SSGG

3.2.SSGG analizės apibendrinimas

3.3.SSGG koreliacija su socialiniu poveikiu

 

4.Asmeninių kompetencijų  vertinimas ir asmeninio tobulinimosi plano rengimas

4.1. Socialinio verslininko kompetencijų vertinimo/įsivertinimo metodas

4.2.Socialinio verslininko asmeninio tobulėjimo plano rengimas

 

5.Mokymo modulio apibendrinimas

5.1.Refleksija „Spalvingos mintys apie socialinio verslininko mokymąsi“

5.2.Mokymo apžvalga, sertifikatas, atsisveikinimas

 

6.Priedai, formos, pristatymai

Visą mokymo modulio aprašymą PDF formatu galite atsisiųsti čia

Logo+Nordplus

Šis projektas finansuojamas pagal „Nordplus“ programą. Projektas atspindi tik projekto partnerių požiūrį, o „Nordplus“ programa negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos naudojimą. Prjektas ID NPAD -2017/10203.

Nordplus_logo

| |

Dar kartą apie socialinį verslą – 7 socialinio verslo principus

Socialinis verslumas yra palyginti naujas terminas. Jis buvo pradėtas naudoti vos prieš kelis dešimtmečius. Tačiau šio termino vartojimą galima rasti per visą istoriją. Devynioliktame ir dvidešimtajame amžiuose buvo verslininkų, kurie stengėsi panaikinti socialines blogybes.

Be to, yra daugybė visuomenių ir organizacijų, kurios veikia vaikų teisių srityje, , tausoja aplinką, tvarko atliekas ir tt. Be socialinių problemų, socialinis verslumas taip pat apima ekologinių aplinkos problemų sprendimą. Dabar socialinio verslumo sąvoka yra plačiai vartojama, be to, ir įvairiomis formomis.

Reiktų paminėti, kad šiuo metu socialinio verslumo koncepcija kai kuriose kolegijose ir universitetuose  įtraukta kaip atskira vadybos kurso dalis.

Šiuolaikinis jaunimas supranta socialinių inovacijų naudą ir pasinaudodami savanorystės galimybėmis siūlo   puikias idėjas bei paslaugas, kad per socialinį verslumą greičiau galėtų  atnešti socialinius pokyčius.

Tai kas yra tas socialinis verslininkas? Tai pilietis, kuris susisurdamas su aktualia socialine problema,  imasi ją spręsti naudodamas novatoriškus sprendimus. Socialiniai verslininkai siekia pakeisti visuomenės veidą. Ar tai būtų sveikata, sanitarija, švietimas, aplinkosauga,  jų yra visur.

Todėl prieš pradedant veikti, visada reiktų prisiminti 7 socialinio verslo principus išdėstytus Nobelio premijos laureato Dr. Muhammad Yunu :

  1. Socialinio verslo misijayra išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje (per socialinę inovaciją arba sėkmingų praktikų pritaikymą).
  1. Socialinis verslas yra finansiškai tvarus, turi gyvybingą verslo modelį.
  1. Socialinis verslas nemoka dividendų investuotojams– jo tikslas nėra akcininkų kapitalo maksimizavimas.
  1. Pelnas eina socialinei problemai spręstiarba yra reinvestuojamas į socialinio verslo plėtrą.
  1. Socialinis verslas veikia darnoje su aplinka.
  1. Darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje.
  1. Kurk su džiaugsmu!

 

References:

| |

Kuriame senjorų daugiabutį Vilniuje

Socialinis projektas

Kuriame senjorų daugiabutį Vilniuje.

Ieškome senjorų, kurie nori gyventi geriau įsikurdami jaukiuose ir patogiuose 27 m2 butuose, už kuriuos moka jų pačių butų nuoma.

„Orūs namai“ yra socialinis projektas, kurio tikslas – sukurti sąlygas senjorams oriai gyventi jaukioje kaimynystėje nesukant galvos dėl būsto išlaikymo.

„Orūs namai“ yra vienas įdomiausių inovatyvių socialinių projektų Lietuvoje, tačiau jo šviesai uždegti reikėjo ir dar reikės daug energijos, kantrybės, ryžto ir tikėjimo.

 

Todėl šiuo metu ieškome senjorų, kurie: 

  • savo namuose jaučiasi vieniši ir nesaugūs (net jei ir turi artimųjų);
  • turi butą Vilniuje, kurį per sunku finansiškai išlaikyti (net jei tai tik vieno kambario senos statybos būstas);
  • gali ir nori kraustytis į naujus, jaukius, jiems pritaikytus butus;
  • dar kol kas gali ir nori gyventi savarankiškai;
  • svarbiausia – nori geresnio gyvenimo.

 

Kas yra „Orūs namai“?

Beveik pusė Lietuvos senjorų skursta vieniši savo būstuose. Didžiąją savo pajamų dalį, ypač šildymo sezono metu, jie išleidžia neekonomiškų ir vyresniam amžiui nepritaikytų būstų išlaikymui.

Mūsų sprendimas? Kviečiame senjorus išnuomoti savo senuosius būstus ir keltis gyventi į būtent jiems įrengtus butus „Orių namų“ daugiabutyje. Iš nuomos gaunamos pajamos visiškai padengia gyvenimo juose išlaidas (nereikia papildomai mokėti nei už nuomą, nei už komunalines išlaidas, internetą ar kabelinę), todėl visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

„Orių namų“ daugiabutį sudaro keturi 27 m2 butai ir bendras holas, kuriame visi gali susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstamomis veiklomis.

Daugiabutis yra Vilniuje, Karoliniškėse, Loretos Asanavičiūtės g. 46-62. Privalumai: pirmas aukštas, be jokių laiptukų, kaimynystėje yra Karoliniškių poliklinika, turgus, SoDra, vaistinė, parduotuvės, viešojo transporto stotelė.

Tai savarankiško gyvenimo namai. Niekas nereguliuoja senjorų gyvenimų, bet visada yra kas padeda, kai tik prireikia pagalbos.

Senieji būstai išnuomojami, bet lieka senjorų nuosavybe, todėl apsisprendę jie turi galimybę grįžti į savo senuosius namus.

 

ŠALTINIS: http://www.socialinisverslas.lt/gerieji-pavyzdziai/

Nemokamos verslumo erdvės „Spiečius“
| | | |

Nemokamos verslumo erdvės „Spiečius“

Bendro darbo  centrai „Spiečius“, kur pradedantieji verslininkai gali ne tik nemokamai gauti visiškai įrengtą darbo vietą, bet ir verslo konsultacijas, yra viena sėkmingiausių šiuo metu valstybės taikomų priemonių smulkiajam verslui regionuose skatinti. Rudenį duris atvers dar du bendradarbystės centrai „Spiečius“. Siekdama skatinti verslumą regionuose. Lietuvos  Ekonomikos ir inovacijų ministerija juos įkurdins Kėdainiuose ir Marijampolėje.

Šios verslumo skatinimo koncepcijos vertę atspindi augantys „Spiečiaus“ rezidentų veiklos rezultatai: vien pernai jie pasipildė 62 naujais nariais, kurių penktadalis grįžo į regionus iš emigracijos, o „Spiečiaus“ rezidentų apyvartos augimas beveik septynis kartus viršijo Lietuvos vidurkį“,  –  teigia ekonomikos ir inovacijų ministros atstovai.

Pirmasis „Spiečius“ Lietuvoje buvo įkurtas 2016 metais Alytuje ir tais pačiais metais atidarytas ir Šiauliuose. Pasiteisinus bendro darbo centrų koncepcijai, 2018 metais jie buvo atidaryti Tauragėje, Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Bendrų darbo centrų veiklą visoje Lietuvoje kuruojanti verslumo skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad „Spiečiaus“ rezidentų apyvarta per 2018 metus išaugo 81 proc. (bendras šalies Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių apyvartos augimas buvo 12 proc.).  Pernai beveik kas trečias (28 proc.) bendradarbystės centro „Spiečius“ narys pradėjo teikti eksporto paslaugas.

Bendradarbystės centruose „Spiečius“ verslo atstovai gali neatlygintinai gauti įrengtą darbo vietą, dirbti pagal lankstų darbo grafiką, lankytis bendradarbystės seminartuose ir  pasinaudoti  reikiama konsultacine pagalba.

Per 2018 metus Lietuvoje veikiančiuose bendro darbo  centruose „Spiečius“ rezidavo apie 100 pradedančiųjų ir smulkiųjų verslininkų. Šiuose centruose teikiamomis verslumo pradžios ir plėtros paslaugomis pernai pasinaudojo per 1900 Lietuvos regionuose veikiančių verslininkų. Penkiuose centruose vykdomos Verslo mentorių tinklo programos metu jau sudaryta daugiau nei 80 mentorystės porų.

SOCIALINIS VERSLAS KAIME. SOCIALINIO VERSLO GAIRĖS
| |

SOCIALINIS VERSLAS KAIME. SOCIALINIO VERSLO GAIRĖS

Socialinis verslas (angl. social entreprise) – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Pagal socialinio verslo gaires remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa:

Nevyriausybinių organizacijų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

socialinio verslo veiklos komerciniu pobūdžiu, t .y. nuolatinių pajamų iš komercinės veiklos turėjimu, siekiu būti tvariu bei save išlaikančiu ir komercine veiklą naudoti kaip įrankį socialiniams/visuomeniniams tikslams pasiekti;

·       socialiniam verslui daroma rinkos pokyčių ir nuolat atsirandančių galimybių įtaka;

·       kliento, perkančio socialinio verslo kuriamas prekes ir/ar teikiamas paslaugas, užsitikrinimu (nereiktų painioti su tikslinei grupei teikiamomis prekėmis ir/ar paslaugomis);

·       verslo ilgalaikiu planavimu (būdingas ne projektinis, susijęs su trumpalaikiu finansavimu, o 3-5 metų verslo plėtros planavimas).

 

Tradicinio verslo ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo aiškiu ne tik komercinio, bet ir socialinio tikslo turėjimu, kurie yra vienodai svarbūs;

·       didesnėmis socialinio verslo pradžios išlaidomis norint pasiekti savo socialinius įsipareigojimus jau nuo verslo pradžios;

·       įvairialype socialinio verslo finansavimo sandara, susidedančia iš pardavimų pajamų, komercinių sutarčių, projektinio bei valstybės finansavimo;

·       socialinio verslininko motyvacija panaudoti organizacijos potencialą socialiniam poveikiui pasiekti;

·       sunkesniu prieinamumu prie tradicinio verslo investicinių priemonių, tokių kaip nuosavo kapitalo finansavimas ar banko paskolos;

·       dėl itin plataus spektro suinteresuotųjų šalių, tikėtina, didesne politine ir biurokratine įtaka socialinio verslo plėtros procese;

·       rizikos vengimu, kai dėl savanoriškos tarybos vadovavimo socialiniam verslui stengiamasi priimti mažiau rizikingus strateginius verslo sprendimus;

·       menkesne finansine investuoto kapitalo grąža;

·       didesniu teigiamu pamatuojamu socialiniu poveikiu visuomenei;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinei misijai įgyvendinti;

·       inovacijų kūrimu ir jų neapmokestinimu/nepatentavimu, siekiant, kad jos plistų kuo plačiau ir būtų pasiekta kuo didesne socialinė nauda.

 

Socialinių įmonių ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       didesniu socialinio verslo teigiamu socialiniu poveikiu visuomenei, kai tuo tarpu socialinėse įmonėse skatinama tik darbo integracija, kai suteikiamos darbo vietos tik nepalankioje darbo rinkos padėtyje atsidūrusiems piliečiams;

·       socialinio verslo skaidriu ir įtraukiančiu valdymu, viešinant informaciją apie pelną bei socialinį poveikį suinteresuotoms šalims ir užtikrinant subalansuotą įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimą, priimant sprendimus, ypač dėl uždirbto pelno reinvestavimo socialinės misijos įgyvendinimui.

 

Įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·         tikslo skirtumais: socialinio verslo pirminis tikslas – tai teigiamas ir pamatuojamas socialinis pokytis, kuriam įgyvendinti yra skiriamas uždirbtas pelnas, o socialiai atsakingo verslo pirminis tikslas išlieka kaip ir tradiciniame versle – uždirbti pelną įmonės savininkams, savanoriškai prisiimant įgyvendinti papildomus socialinius, aplinkosaugos, verslo skaidrumo aspektus daugiau nei to paprastai reikalauja teisės aktai. Akcentuojamas atsakingas pelno siekimas, todėl socialiai atsakingas verslas nesiekia sumažinti pelno siekimo tikslo.

 

Viešųjų įstaigų ir socialinio verslo skirtumai pasireiškia: 

·       socialinio verslo nepriklausomumu, kai socialinio verslo steigėjais negali būti valstybės ar savivaldybės institucijos;

·       aiškiu ir pamatuojamu socialinio verslo tikslu ir poveikiu tikslinės veiklos naudos gavėjų grupėms.

Europos Komisija mano, kad socialinio verslo plėtra turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tiek tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis galimybėmis.

Įvertinant jau įgyvendinamų socialinio verslo iniciatyvų Lietuvoje sėkmingumą, jų plėtros potencialą ir valdžios ketinimus skatinti socialinio verslo plėtrą, matyti, kad perspektyvos socialiniam verslui yra didelės. Sudarant sąlygas socialinio verslo plėtrai, jo skatinimui, panaudojant Europos Sąjungos finansines priemones, Lietuvos kaimo regionuose atsirastų daugiau galimybių ir inovatyvių būdų ne tik spręsti kylančias socialines problemas, bet ir sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus.

Socialinis verslas kaime

KOKIUS VERSLO MODELIUS TAIKANT GALI BŪTI PLĖTOJAMAS SOCIALINIS VERSLAS?

Įgyvendinant pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą remiamas priemones, socialinis verslas gali būti vykdomas pagal vieną ar kelis modelius:

Socialinio verslo subjekto veiklos modelis Vykdoma ekonominė veikla:
IŠORINIS nėra tiesiogiai susijusi su teigiamu socialiniu poveikiu, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant gauti teigiamą socialinį poveikį ir socialinė veikla vykdoma nuolatos;
INTEGRUOTAS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.);
ĮTERPTINIS turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Kitaip tariant, vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos).

KOKIE SOCIALINIO VERSLO KRITERIJAI IR JŲ ATITIKČIAI KELIAMI REIKALAVIMAI TAIKOMI SOCIALINIO VERSLO VYKDYTOJAMS?

Kriterijai ir jų atitikčiai keliami reikalavimai:
1.     PAGAL SAVO ĮSTATUS AR KITĄ ĮSTATYMO NUSTATYTĄ JURIDINIO ASMENS STEIGIMO DOKUMENTĄ VYKDOMA NUOLATINE EKONOMINE VEIKLA SIEKIAMA PAGRINDINIO TIKSLO – IŠMATUOJAMO TEIGIAMO SOCIALINIO POVEIKIO
A. Juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1. kokia (-ios) numatoma (-os) vykdyti ekonominė (-ės) veikla (-os) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.) (negali būti įrašyta, kad juridinis asmuo užsiims visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla);

2. tikslinė (-ės) grupė (-ės);

3. socialinio poveikio tikslas, įvardijant socialinę problemą, kurią siekiama spręsti;

4. pagrindinė (-ės) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas socialinis poveikis.
B. Socialinio poveikio pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos  priemones galima siekti šiose srityse:

1. užimtumo skatinimo;

2. sveikatos apsaugos;

3. švietimo;

4. prevencijos įvairiose srityse.
C. Papildomo (-os) orientavimosi kryptis (-ys), nurodant kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas papildomas socialinis poveikis:

1. pagrindinių ūkio šakų (pvz.,: transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio paslaugų, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas;

2. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas;

3. biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

4. gyvūnų globa;

5. kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas;

6. pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;

7.  žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas ar kt.
D. Vykdydamas socialinį verslą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio, socialinio verslo subjektas turi:

1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;

2. socialiniam verslui pradėti ar plėtoti suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamam socialiniam poveikiui siekti ar didinti;

3. socialinio verslo pripažinimo fakto (suteikus paramą) nenaudoti nesąžiningai konkurencijai.
2.    GAUTAS PELNAS REINVESTUOJAMAS PAGAL IŠ ANKSTO APIBRĖŽTAS PELNO PASKIRSTYMO PROCEDŪRAS IR TAISYKLES, KAD BŪTŲ PASIEKTI PAGRINDINIAI IR PAPILDOMI SOCIALINIO VERSLO TIKSLAI BEI RODIKLIAI
A. Vidaus dokumente  aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio procedūra, nurodant:

1.  kokia pelno dalis yra skiriama;

2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3. kokiu dokumentu įforminamas pelno paskirstymas;

4. parengiama pelno lėšų paskirstymo ir sąsajų su numatytais socialinio poveikio tikslais ir rodikliais lentelė, kuri yra laikoma dokumento dėl pelno paskirstymo priedu ir gali būti tikslinama, keičiama tokia pat tvarka, pagal kurią buvo patvirtinta;

5. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno paskirstymo dokumentas su visais priedais, adresas.
B. Tuo atveju, jeigu galimi socialinio verslo naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir tikslinę grupę atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra.
C. Gautas pelnas paskirstomas (reinvestuojamas) laikantis reikalavimų:

1. kai socialinį verslą vykdo viešieji juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos vykdymo gautas pelnas (100 proc.);

2. kai socialinį verslą vykdo privatūs juridiniai asmenys, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama ne mažesnė kaip 80 proc. iš ekonominės veiklos vykdymo gauto pelno dalis;

3. visi tinkami socialinio verslo vykdytojai, vykdydami nuolatinę ekonominę veiklą, nurodytą juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir (arba) siekdami išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, daugiau nei 50 proc. pajamų turi gauti iš ekonominės veiklos. Gauta parama, labdara, dovanos, dotacijos, lėšos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto konkurso ir (arba) ne konkurso būdu, skirtos konkretiems projektams finansuoti, negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos.
3.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA VALDOMAS ATSKAITINGAI IR SKAIDRIAI, ĮTRAUKIANT Į VALDYMĄ SUINTERESUOTUOSIUS SUBJEKTUS AR JŲ TEISĖTUS ATSTOVUS, KURIEMS DARO POVEIKĮ VYKDOMA VEIKLA
A. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:

1. informacija apie nustatytą darbo užmokestį konkrečiai (-ioms) pareigybei (-ėms);

2. informacija apie padarytas investicijas ir kokią pajamų dalį sudaro socialinio verslo (subjekto) sąnaudos;

3. informacija apie planuojamus ir vykdomus pirkimus;

4. informacija apie gautą paramą, labdarą, dotacijas, kitokią pagalbą ir įgyvendinamus projektus;

5. informacija apie galimybes dalyvauti socialinio verslo veikloje, projektuose ir (arba) galimybes savanoriauti.
B. Socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į valdymą tvarka, vadovaujantis demokratinio valdymo ir partnerystės principais:

1. nurodoma, kokios organizacijos, institucijos dalyvauja valdyme, priima sprendimus;

2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas, jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia. Privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina tinkamą suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;

3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į socialinio poveikio planavimą, stebėseną ir matavimą.
4.    SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAS YRA NEPRIKLAUSOMAS NUO VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI ĮSTAIGŲ, VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ
A. Socialinio verslo subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų.
B. Viešųjų juridinių asmenų vykdomame socialiniame versle (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti savivaldybių ar valstybės institucijos, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Tokiu atveju, jeigu savivaldybės ir (arba) valstybės institucijos dalyvauja socialiniame versle steigėjų ar dalyvių teisėmis, jų dalyvavimo būtinybė, poreikis turi būti aiškiai pagrįsti.
C. Socialinis verslas gali turėti partnerių, tokiu atveju santykiai tarp partnerių aptariami partnerystės (bendradarbiavimo) arba jungtinės veiklos sutartyje, kurioje negali būti numatyta socialinio verslo savarankiškumą varžančių nuostatų.

 KAIP MATUOJAMAS SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIS POVEIKIS?

 Socialinio poveikio numatymas, jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo socialinio verslo sąlyga.

Socialinio verslo vykdytojai:

  • turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą;
  • gali pasirinkti papildomus socialinio poveikio rodiklius (papildomiems socialinio poveikio efektams matuoti). Papildomų rodiklių pasiekimams netaikoma kontrolė, jie yra reikalingi socialinio poveikio istoriniams duomenims kaupti ir socialinio verslo efektyvumui didinti;
  • turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.);
  • turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz.,: priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).

ŠALTINIS: https://ismanuskaimas.lt/socialinis-verslas-kaime-kulturine-veikla-kaime/

Fotografija: http://invega.lt/lt/parengtas-socialinio-verslo-gidas/

| |

Socialinis verslas: ar iš gero darbo galima uždirbti?

Sugalvoti, kaip užsidirbti pinigų – jau nieko nestebina, tačiau sugalvoti, kaip spręsti socialinę problemą ir gauti pelno – naujas įšūkis.Visuomenei socialinio verslo sąvoka ne visada suprantama – kaip įmanoma suderinti pelną ir gerą darbą? Kaip pasitikėti tokiomis „keistomis“ įmonėmis? Kaip jas skatinti ar prisidėti prie gerų darbų? 2018, Kovo 28 d. vyko kasmetinis Socialinio verslo forumas. Šiame renginyje socialinio verslo ekspertai apžvelgs socialinio verslo tendencijas ir augimo kryptis, kaip viešąsias paslaugas perduoti socialiniam verslui? Puikių socialinių verslų pavyzdžių Lietuvoje – tikrai ne vienas, tačiau mastai, kuriais auga šis sektorius, kiek jam suteikiama dėmesio ir visuomenės palaikymo – vis dar per maži. Viena iš pagrindinių priežasčių -visuomenėje dar nesusiformavęs socialinio verslo vaidmuo, o galiausiai – net ir pati sąvoka. Kas tas socialinis verslas, kuo jis skiriasi nuo įprasto?

Tendencija, teikti tam tikras viešąsias bendro intereso paslaugas per socialinio verslo įmones tampa vis labiau populiari. Vienas iš esminių įprasto ir socialinio verslo skirtumų, kad pastarasis orientuotas į problemą, kuri jam rūpi, tačiau ieškoma  finansiškai tvaraus, ilgalaikio sprendimo. Vienas iš svarbiausių socialinio verslo dalyko ir sėkmės veiksnių – parodyti socialinį poveikį. Socialinio verslo sąvoka dar nauja, o tradicijų kaip viską skaičiuoti, kaip atvirai rodyti  ataskaitas bei komunikuoti dar nėra. Tačiau labai svarbu judėti ir po truputį– reikia parodyti, kokią tiesioginę ir netiesioginę finansinę bei socialinę naudą sukūria  paslauga ar produktas.

Socialinio verslo vystymasis glaudžiai susijęs su visuomenės supratimu – ne tik  įgyvendinti užsibrėžtą konkretų socialinį tikslą, sakykime, paaukoti eurą, bet ir užtikrinti nuolatinį augimą, didesnį socialinį poveikį – kad paaukotas euras suteiktų socialinės vertės, už pvz. 5 eurus ar dar daugiau.

Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas tikino visiškai nematantis priešpriešos tarp socialinio verslo ir uždarbio – žmonės, siekdami socialinės gerovės, turi turėti įvairias motyvacijas. „Ekonominė motyvacija yra labai normali – jei žmogus ką nors daro, jam turi būti atlyginta. O jei žmogui ir yra atlyginama, ir jis dar prisideda prie socialinių problemų sprendimo – tai yra puiku, ir tai paplitę daugelyje šalių. Svarbiausia, kad ta veikla būtų orientuota į socialinę aplinką“. Atverti duris į viešąjį sektorių pažangių valstybių pavyzdžiai rodo, kad vienas iš pagrindinių kelių „išjudinti“ socialinį verslą – atverti jam duris į viešąjį sektorių. Judėti šia kryptimi kol kas Lietuvai sekasi nelengvai, tačiau viešųjų paslaugų perdavimas socialiniams partneriams – vienas iš prioritetų. Pagal įvairias valstybės strategijas yra orientuojamasi į tai, kad valdžios institucijos ir savivaldybės kuo daugiau paslaugų teikimo perduotų socialiniams partneriams.

Šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialinis-verslas-ar-is-gero-darbo-galima-uzdirbti-56-945180?

|

Socialinio verslo aplinka

Nors daug kalbama apie socialinio verslo naudą šalies ekonomikai , šalies Ūkio ir inovacijų ministerija tik 2015 metais pateikė  socialinio verslo koncepciją ir  rekomendacijas šiam verslui vystyti.

Ar gali socialinis verslas sumažinti skurdą ir atskirtį kaimiškose Lietuvos teritorijose, sunku atsakyti. Viena tikrai aišku, kad pabandyti verta vien tam , kad įtrauktume vietos žmones į savo problemų sprendimą, skatintume  bendruomeniškumo ir asmeninio savarankiškumo ugdymą. Todėl sveikintina , kad Lietuvos žemės ūkio ministerija pirmoji pasiūlė finansinę paramą socialiniam verslui kurti kaimiškose regionuose, tam panaudojant 2014-2020 Lietuvos kaimo plėtros programos Leader priemonę.

2017 -11-09 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-720 patvirtintos socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės gairės.

 

Naudotasi:

Apie socialinį verslą lietuvoje
| | |

Apie socialinį verslą lietuvoje

Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo bei aplinkosaugos. Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvoje taip pat turėtų vykti šiomis kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius. Nors Lietuvoje socialinis verslas yra dar vystosi pamažu, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, faktinis socialinių verslų skaičius šalyje nuolat auga. 2018 m. pabaigoje, VšĮ “Versli Lietuva” duomenimis, Lietuvoje veikė beveik 90 socialinių verslų.

2015 m. balandžio 3 dieną Ūkio ministras įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją. Iki šiol socialinis verslas nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jam skatinti ir valstybės pagalbai gauti. Beto Ūkio ministerija kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ ekspertų komanda parengė Socialinio verslo gidą. Šiame leidinyje pateikiama kuriant socialinį verslą reikalinga informacija. Gide apibrėžiama socialinio verslo sąvoka, išryškinami šio verslo skirtumai, lyginant su kitais socialinės ekonomikos subjektais, parodoma socialinio verslo nauda.

Naudotasi:

| | | |

Dar kartą apie socialinį verslą

Europoje, kurios dalis esame ir mes, siekiant konkurencingos socialinės ekonomikos , socialinės inovacijos yra būtinos. Nors pastaraisiais metais daug girdima ir kalbama apie socialinį verslą, kuris galima sakyti ir yra socialinė inovacija, vis dar šioje srityje nematyti didelio proveržio. Kadangi socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų mažinimas ar švelninimas – o ne akcininkų pelno maksimizavimas. Socialinio verslo plėtojimas  galėtų būti paskata šalies regionams  tuo pasinaudoti t.y. drąsiau kurti įmones, teikti paslaugas įtraukiant į veiklą vietinius gyventojus. Kadangi supratimas ir bendradarbiavimas turėtų būti abipusis- vietos valdžia ir NVO sektorius bei verslas, dar kartą siūlome  panagrinėti 2011m. Europos Komisijos komunikatą apie socialinio verslo iniciatyvą, kuris  aiškiai nusako  socialinio verslo naudą šaliai, bendruomenei.

Čia galite perskaityti dokumento tekstą.